Kultūra

Indiškos patarlės, priežodžiai, aforizmai

Svetimo turto ir savo proto visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų.

Būsi vienas - nuobodžiausi, dviese - ginčų neišvengsi.

Pargriuvo kartu, o kiekvienas savo guzą trina.

Gyvatės įgeltas ir virvės bijo.

Gera moteris ir iš asilo padarys vyrą.

Ne laikas kasti šulinį, kai gaisras prasidėjo.

Geriausi giminės tie, kurie gyvena toli.

Skola įšoka į namus kaip bluselė, bet išauga kaip kupranugaris ir išeiti nebegali.

Kai knyga, moteris ar pinigai patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis.

Turtas palieka mirusį žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės - prie kapo, tik geri ir blogi darbai lydi jį ir po mirties.

Kilnus žmogus kalba tik apie artimojo dorybės, žemas - tik apie trūkumus. Nors jie abu meluoja, pirmasis eina į dangų, antrasis į pragarą.

Tas didis, kuris darosi aklas greta svetimos žmonos, raišas vaikydamasis svetimo turto, nebylys - kai girdi apkalbant kitus.

Trijų dalykų reikia mokytis iš asilo: nepailstant nešti naštą, nebijoti nei šalčio, nei karščio, būti visada patenkintam.

Būk dėmesingas svečiui, net jeigu jis tavo priešas.

Medis ir medkirčiui negaili pavėsio.

Draugą ir giminę pažinsi nelaimėje, didvyrį - mūšyje, žmoną - neturte, garbingą - iš skolos mokėjimo.

Iš hindi kalbos vertė Žaneta Markevičienė